Dokumentų ruošimas teismui (ieškiniai, atsiliepimai į ieškinius, pareiškimai)

 

   Neretai pasitaiko, kad ginčai kyla tarp fizinių asmenų. Dažniausiai pasitaikančios situacijos – skolos nesumokėjimas, sutarties sąlygų nevykdymas, neturtinės žalos priteisimas, nutraukus santuoką ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatant, kad buvę sutuoktiniai įsipareigojimus bankui vykdys solidariai, tačiau vienas iš buvusių sutuoktinių savo pareigos nevykdo, skolą galimą prisiteisti teisminiu keliu.  
   Žinant, kokie teisiniai veiksmai ir priemonės reikalingos skolai atgauti, galima efektyviai atgauti skolas ikiteismine tvarka. O jei vis tik nepavyksta pasiekti taikaus abipusio susitarimo, skolos išieškomos teismine tvarka. Remiantis teismų praktika, dažniausiai tokios bylos yra vedamos rašytinio proceso tvarka, tai yra į teismo posėdžius šalys nėra kviečiamos. Teisininkas, žinantis, kaip mažiausiomis sąnaudomis teismine tvarka išieškoti susidariusias skolas, gali būti priimtiniausias variantas ieškant išeities iš susidariusios situacijos.

Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo
   Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo – tai vienas pigiausių ir greičiausių būdų skolai atgauti. Teismui teikiamas pareiškimas, kuriame išdėstoma, kokiais argumentais (įrodymais) remiantis prašoma priteisti skolą, t.y. abiejų šalių pasirašyta sutartis, priminimai dėl skolos neapmokėjimo, neapmokėtos sąskaitos ir t.t. Pažymėtina, kad prie pareiškimo jokie įrodymai nėra pridedami. Teikiant teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo būtina sąlyga – skolininko gyvenamoji vieta ir darbo vieta yra žinomos.
   Teisme pareiškimo priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo padavimo teismui dienos.
Žyminis mokestis  – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį.

Ieškinys dėl skolos priteisimo
   Ieškinys dėl skolos priteisimo gali būti nagrinėjamas ir dokumentinio proceso tvarka. Tokiu atveju reikalavimas turi būti pagrįstas rašytiniais įrodymais, t.y. abiejų šalių pasirašytos sutartys, priminimai apie skolos neapmokėjimą, neapmokėtos sąskaitos ir t.t. Visi šie dokumentai pridedami prie ieškinio. Ieškinyje turi būti išdėstyti argumentai, kuriais remiantis prašoma priteisti neapmokėta suma. Šiuo atveju ginčas nagrinėjamas remiantis dokumentais, rašytinio proceso būdu, o šalys nėra kviečiamos į žodinį teismo posėdį. Ieškovui pageidaujant, teismas gali priimti sprendimą už akių.
   Surašytas ieškinys kartu su surinktais įrodymais ir žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančiu dokumentu siunčiamas teismui. Ieškinys teikiamas tam teismui, kurio teritorijoje gyvena ar yra skolininkas. Išsprendęs ieškinio priėmimo klausimą ir nustatęs, jog pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti, teismas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo ieškinio priėmimo dienos priima preliminarų sprendimą. Priimtą preliminarų sprendimą teismas taip pat išsiunčia skolininkui ir paragina jį ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Jeigu skolininkas per nurodytą terminą prieštaravimų nepateikia, tuomet preliminarus teismo sprendimas įsiteisėja ir jį galima pradėti vykdyti, t. y. gauti vykdomąjį raštą ir išieškoti skolą per antstolį.

Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo
   Šiandien vis didėja civilinių bylų skaičius dėl neturtinės žalos atlyginimo, kas suponuoja visuomenės teisinės savimonės klestėjimą.
   Neturtinės vertybės, užtikrinančios fizinį ir psichinį asmenybės vientisumą, t.y. gyvybė, sveikata, teisė į fizinę ir psichinę neliečiamybę ir panašiai, pirmiausia įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
   Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus, nerimą ir sielvartą.
   LR CK 6.250 str. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.


   Atvejai, kuomet nukentėjusieji turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo:
 - žalos nukentėjusiajam padarymas apgaule, smurtu, ekonominiu spaudimu, realiu grasinimu ar šalies atstovo piktavališku susitarimu su antrąja šalimi, kai dėl šių veiksmų sandoris pripažintas negaliojančiu. (LR CK 1.91. str.);
 - nukentėjusiojo teisės į vardą pažeidimas (LR CK 2.21 str.);
 - nukentėjusiojo teisės į atvaizdą pažeidimas (LR CK 2.22 str.);
 - neteisėtas privataus asmens gyvenimo duomenų paskelbimas, įėjimas į asmens gyvenamąjį būstą, privatus gyvenimo stebėjimas ir informacijos rinkimas (LR CK 2.23 str.);
 - asmens garbės ir orumo žeminimas ir neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimas (LR CK 2.24 str.);
 - asmens kūno neliečiamumo ir vientisumo pažeidimas (LR CK 2.25 str.);
 - neteisėtas fizinio asmens lasivės apribojimas (LR CK 2.26 str.);
 - juridinio asmens teisės į vardą pažeidimas (LR CK 2.42 str.);
 - fizinio asmens suluošinimas ar kitoks sveikatos sužalojimas (LR CK 6.283 str.);
 - mirus asmeniui, kurio nukentėjusieji buvo išlaikomi ar turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (LR CK 6.284 str.);
 - netinkamas turizmo paslaugų suteikimas (LR CK 6.754 str.).

   Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį.

   Pažymėtina, kad teikiant ieškinį dėl neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju – žyminis mokestis nėra mokamas.