Ieškinio dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės paruošimas

 

     Skyrybos – skausmingas gyvenimo etapas. Skyrybų atveju dažniausiai viršų paima principai, o ne sveikas protas. Sutuoktiniai patiria emocinius išgyvenimus, pyktį, samdomi brangūs advokatai, patiriamos didelės išlaidos. Tačiau galų gale rezultatas būna vienas – sutuoktiniai išsiskiria.
     Pats pigiausias ir greičiausias būdas nutraukti santuoką – tai santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Tačiau neretai pasitaiko, jog nepavyksta pasiekti abipusio susitarimo. Tokiu atveju teikiamas ieškinys teismui santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės. Pagal LR CPK 51 str. 1 d., asmenys gali vesti savo bylas teisme patys. Advokato paslaugos būtų reikalingos tik tęsiantis tolimesniems ginčams teismo posėdžiuose, jei nepavyks taikiai sutarti per pirmuosius teismo posėdžius.  
     Tai brangiausias (reikia mokėti žyminį mokestį, samdyti advokatus, dažnai tenka mokėti už turto vertinimus ar ekspertizes) ir ilgiausiai trunkantis būdas santuokai nutraukti.
     Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės nagrinėjamas ginčo teisena. Todėl bylai pradėti reikalinga pateikti būtent ieškinį, o ne kitokios procesinės formos dokumentą. Ieškinys pateikiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, tačiau ieškovas, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, turi teisę ieškinį pareikšti savo gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
    Tarp pridedamų dokumentų turi būti santuokos liudijimo originalas, vaikų gimimo liudijimų nuorašai, pažymos apie gaunamas pajamas, duomenys apie turimą turtą, turi būti nurodyti kreditoriai. Reiškiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, reikalinga nurodyti santuokos nutraukimo motyvus.
     LR CPK 384 str. 2 d. numatytos šalių neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, jei į posėdį be svarbių priežasčių ir neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai pranešta. Esant analogiškoms aplinkybėms į posėdį neatvykus atsakovui, teismas gali nagrinėti bylą iš esmės. Atsakovui, kurio dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, neatvykus jam gali būti skiriama bauda iki 1000 litų, jis gali būti atvesdintas.
     Teismas turi teisę paskirti terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip šeši mėnesiai, susitaikyti. Prieš skirdamas terminą susitaikymui teismas skiria parengiamąjį teismo posėdį. Parengiamojo posėdžio metu teismas aiškinasi, tiek galimybes sutuoktiniams susitaikyti, tiek paskatinti sutuoktinius santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
     Terminas susitaikyti neskiriamas, jeigu sutuoktinių taikymas gali pakenti reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio arba nepilnamečių vaikų interesams. Santuoką teismas nutraukia, jeigu nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma.
     Teismas priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo sprendžia reikalavimus dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo, taip pat turto padalijimo klausimą. Sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu.
     Baigęs nagrinėti santuokos nutraukimo bylą, teismas priima sprendimą, įsiteisėjusio sprendimo nuorašas per tris darbo dienas išsiunčiamas civilinės metrikacijos įstaigai, kad būtų įregistruotas santuokos nutraukimo faktas.

   Žyminis mokestis mokamas nuo turimo turto vertės.